Women and Justice: Keywords

Reference Guides

Platform Mano Teisės ("My Rights")

Gender discrimination, Gender violence in conflict, LGBTIQ

The purpose of this platform, financed by the European Union and created by non-governmental organizations, is to report hate crimes based on age, gender, sexual orientation, disability, race, nationality, language, origin, social status, religion, belief, or opinion. The platform gives the option to forward the report to the police, non-governmental organizations, or to allow the Lithuanian Human Rights Center (“Lietuvos žmogaus teisių centras”) to anonymize the provided information for purposes of systematically informing governmental institutions and the media about the prevalence and circumstances of hate crimes.

Šios Europos Sąjungos finansuojamos ir nevyriausybinių organizacijų sukurtos platformos tikslas—pranešti apie neapykantos nusikaltimus dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religijos, tikėjimo ar nuomonės. Platforma suteikia galimybę pranešti apie šio pobūdžio nusikaltimą policijai ir nevyriausybinėms organizacijoms, arba leisti Lietuvos žmogaus teisių centrui anonimizuoti pateiktą informaciją, siekiant sistemingai informuoti valdžios institucijas ir žiniasklaidą apie neapykantos nusikaltimų paplitimą ir aplinkybes.

Domestic Case Law

Nr. 7/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Kęstučio Pūko, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (No. 7/2017 on the Compliance of the Actions of Kęstutis Pūkas) Konstitucinis Teismas (Constitutional Court) (2017)

Employment discrimination, Gender discrimination, Sexual harassment

In this case, a member of the Parliament was accused of sexually harassing women who applied to become his secretary. The Constitutional Court held that sexual harassment is a gross violation of the Constitution and the breaking of the oath of a Parliament member. The Court explained that sexual harassment is defined as “undesirable behavior related to sex intended to degrade or degrade human dignity and create a hostile, humiliating or offensive environment.” It emphasized that harassment infringes on a person’s physical, psychological, and spiritual integrity and intellectual and creative freedom. English translation available here.

Šioje byloje Lietuvos Respublikos Seimo narys buvo apkaltintas seksualiniu priekabiavimu prie moterų, kurios ėjo jo padėjėjos-sekretorės pareigas bei pokalbių dėl šios darbo vietos metu. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad seksualinis priekabiavimas yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas ir Seimo nario priesaikos sulaužymas. Teismas paaiškino, kad seksualinis priekabiavimas yra apibrėžiamas kaip „nepageidaujamas elgesys, susijęs su lytimi, kuriuo siekiama pažeminti ar yra žeminamas žmogaus orumas“ sukuriant, ar siekiant sukurti, priešišką, žeminančią ar žeidžiančią aplinką. Be to, pabrėžta, kad priekabiavimas pažeidžia asmens fizinę, psichologinę ir dvasinę neliečiamybę bei intelektinę ir kūrybinę laisvę.

L. Š. prieš Rumunijos ambasadą Lietuvos Respublikoje (L.Š. v. Romanian Embassy in Lithuania) Lietuvos apeliacinis teismas (Court of Appeal of Lithuania) (2014)

Employment discrimination, Gender discrimination

The applicant, a translator for the Romanian Embassy, was terminated without explanation the day after officially informing the employer of her pregnancy. She argued that her dismissal was based on gender discrimination, while the employer stated that it was because of unsatisfactory results during the contractual probationary period. The Court ruled in favor of the applicant awarding LT 50,000 in pecuniary and LT 10,000 in non-pecuniary damages to be paid by the Romanian Embassy in the Republic of Lithuania.

Pareiškėja, vertėja Rumunijos ambasadoje, buvo atleista iš darbo be paaiškinimo dieną po to, kai oficialiai informavo darbdavį apie savo nėštumą. Ji grindė šį atleidimą diskriminacija dėl lyties, bet darbdavys nurodė, kad priežastis buvo nepatenkinami rezultatai bandomuoju sutarties laikotarpiu. Teismas priėmė sprendimą ieškovės naudai priteisdamas 50 000 LT turtinės žalos ir 10 000 LT neturtinės žalos, kurią turi sumokėti Rumunijos ambasada Lietuvos Respublikoje.

Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiui šeimos susijungimo pagrindu Nr. 16/2016 (On the Law “Legal Situation of Foreigners” Compliance with the Constitution) Konstitucinis Teismas (Constitutional Court) (2018)

Gender discrimination, LGBTIQ

A Belarusian citizen and a Lithuanian registered their same-sex marriage in Denmark. In the same year, the Belarusian citizen applied for a Residency Permit on grounds of Family Reunification in Lithuania. However, it was denied by the Migration Department because neither same-sex marriage nor same-sex partnership is legal in Lithuania. The District Court affirmed the Migration Department’s decision; however, upon appeal, the Supreme Administrative Court decided to refer the case to the Constitutional Court. The Constitutional Court reiterated their 2011 decision that a family is formed on the basis of “continuous emotional affection, mutual understanding, responsibility, respect, co-parenting, and the like” rather than solely by the institution of marriage. Therefore, the Court concluded that the State must not discriminate based on gender and/or sexual orientation in granting Residence Permits to foreign nationals reuniting with their spouses in Lithuania (see case No. 21/2008). English translation available here.

Danijoje tos pačios lyties asmenų santuoką įregistravo Baltarusijos pilietis ir lietuvis. Tais pačiais metais šis sutuoktinis iš Baltarusijos kreipėsi dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Tačiau, Migracijos departamentas prašymą atmetė, nes Lietuvoje nėra įteisintos nei tos pačios lyties asmenų santuoka, nei tos pačios lyties asmenų partnerystė. Apygardos teismas patvirtino Migracijos departamento sprendimą, tačiau Vyriausiasis administracinis teismas nusprendė perduoti bylą Konstituciniam Teismui, kuris pakartojo savo 2011 metų sprendimą, kad šeima kuriama remiantis „nuolatine emocine meile, tarpusavio supratimu, atsakomybe, pagarba, bendru auklėjimu ir panašiais dalykais“, o ne vien santuokos institucija. Todėl Teismas padarė išvadą, kad valstybė negali diskriminuoti dėl lyties ir (ar) seksualinės orientacijos, atsisakydama suteikti leidimą gyventi Lietuvoje užsienio piliečiams, kurie siekia šeimos susijungimo su savo sutuoktiniais.

Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos Nr. 21/2008 (On the Concept of State Family Policy) Konstitucinis Teismas (Constitutional Court) (2011)

Gender discrimination, LGBTIQ, Property and inheritance rights

Amongst other things, this case sets out that the constitutional concept of family is not only derived from the institution of marriage. According to the Court, a family formed on the basis of “continuous emotional affection, mutual understanding, responsibility, respect, co-parenting, and the like” is also protected by the Constitution. The significance of such family definition for same-sex partners was proven years later by the Constitutional Court case No. 16/2016. The Court affirmed that the State must not discriminate based on gender and/or sexual orientation in granting Residence Permits to foreign nationals reuniting with their spouses, even if same-sex marriage or same-sex partnership is not legal in Lithuania.

Šioje byloje nustatyta, kad konstitucinė šeimos samprata kyla ne tik iš santuokos institucijos. Pasak Teismo, šeima, sudaryta remiantis „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais“ taip pat yra saugoma Konstitucijos. Tokio šeimos apibrėžimo reikšmė tos pačios lyties partneriams po daugelio metų įrodyta byloje Nr. 16/2016, kurioje Konstitucinis Teismas patvirtino, kad valstybė negali diskriminuoti dėl lyties ir (ar) seksualinės orientacijos, suteikdama užsieniečiui sutuoktiniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo atveju, net jei tos pačios lyties asmenų santuokos ar partnerystė Lietuvoje nėra teisėta.

Legislation

Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas (Law on Procedures for the Approval, Entry into Force, and Implementation of the Code of Administrative Offenses) (2015)

Employment discrimination, Gender discrimination, Sexual harassment

The purpose of the Act is to set out penalties for administrative offenses. In addition, it classifies hate crimes and discrimination on the grounds of “gender, race, nationality, language, origin, social status, religion, belief, opinion, or other grounds” to be an aggravating circumstance. Article 81 dictates that the breach of rights conferred by the Republic of Lithuania Law on Equal Opportunities for Women and Men is subject to a fine of EUR 40 to EUR 560 and EUR 560 to EUR 1000 for repeat offenses.

Šios įstatymo tikslas yra nustatyti baudas už administracinius nusižengimus. Jame neapykantos nusikaltimai ir diskriminacija dėl „lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religijos, tikėjimo, nuomonės ar kitų priežasčių“ klasifikuojami kaip sunkinanti aplinkybė. Be to, 81 straipsnyje nustatyta, kad už Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo suteiktų teisių pažeidimą gresia baudą nuo 40 iki 560 EUR ir nuo 560 iki 1000 EUR už pakartotinius nusikaltimus.

Krašto apsaugos ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. V-561 „Dėl Lietuvos karių etikos kodekso patvirtinimo“ (Order of the Minister of National Defense "On Approval of the Code of Ethics for Lithuanian Military") (2005)

Employment discrimination, Gender discrimination, LGBTIQ

In 2015, the Lithuanian Military Code of Ethics was amended to include the obligation to “respect and protect the dignity and fundamental rights and freedoms of every human being, regardless of gender, race, nationality, language, origin, social status, religion, belief, opinion, age, sexual orientation, disability, ethnicity, religion.” The original version did not expressly include protection against discrimination based on gender or sexual orientation.

Lietuvos karo etikos kodeksas buvo pakeistas 2015 m. įtraukiant pareigą „gerbti ir ginti kiekvieno žmogaus orumą bei pagrindines teises ir laisves, neatsižvelgiant į jo lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją“. Pirminėje versijoje nebuvo aiškiai numatyta apsauga nuo diskriminacijos dėl lyties ar seksualinės orientacijos.

Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas (Law on Military Service) (1996)

Employment discrimination, Gender discrimination

Since 2015, every year, around 4000 Lithuanian men in the age group of 18 - 23 can be required to perform compulsory military service for nine months. However, Article 3 of the Law on Military Service dictates that women, other than those who express their willingness, are exempt from being conscripted into the army.

Nuo 2015 m., kasmet apie 4000 Lietuvos vyrų 18 iki 23 metų amžiaus grupėje gali būti pakviesti atlikti privalomąją karinę tarnybą, kuri trunka devynis mėnesius. Tačiau, karo tarnybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad moterys, išskyrus tas, kurios išreiškia norą, atleidžiamos nuo šaukimo į kariuomenę.

Lygių galimybių įstatymas (Law on Equal Treatment) (2003)

Gender discrimination, LGBTIQ

The Equal Treatment Act defined and expanded protection against any discrimination and harassment to include, in addition to gender, “race, nationality, citizenship, language, origin, social status, belief, convictions or views, age, sexual orientation, disability, ethnic origin or religion.” It also established a duty of state and municipal institutions, educational institutions, and employers to actively prevent discrimination on the previously mentioned grounds. Under Article 13, a person who has suffered such discrimination has the right to claim material and non-material damages. English translation available here.

Šis įstatymas apibrėžė ir išplėtė apsaugą nuo bet kokios diskriminacijos ir priekabiavimo dėl lyties iki „amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų”. Taip pat nustatyta valstybės ir savivaldybių institucijų, švietimo įstaigų ir darbdavių pareiga aktyviai užkirsti kelią diskriminacijai dėl anksčiau minėtų priežasčių. Pagal straipsnį 13, asmuo, patyręs tokią diskriminaciją, turi teisę reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (Law on Equal Opportunities for Women and Men) (1998)

Employment discrimination, Gender discrimination, Sexual harassment

The purpose of the Equal Opportunities Act is to prohibit any discrimination, harassment, or sexual harassment based on gender within employment, education, consumer protection, social security schemes, and involvement in organizations. It also established a duty of state and municipal institutions, educational establishments, and employers to actively implement equal rights for women and men. It defines the different types of discrimination and establishes that the burden of proving that equal rights were not violated rests within the person or institution against whom a complaint was filed. Under Article 24, a person who has suffered such discrimination has the right to demand pecuniary and non-pecuniary damages following the Civil Code. English translation available here.

Lygių galimybių įstatymo tikslas yra uždrausti bet kokią diskriminaciją, priekabiavimą ar seksualinį priekabiavimą dėl lyties darbe, švietimo institucijose, skelbimuose, socialinės apsaugos sistemoje ir organizacijose. Taip pat nustatyta valstybės ir savivaldybių institucijų, švietimo įstaigų ir darbdavių pareiga aktyviai įgyvendinti lygias moterų ir vyrų teises. Teisės akte apibrėžiamos skirtingos diskriminacijos rūšys ir nustatoma, kad pareiga įrodyti, kad lygios teisės nebuvo pažeistos, tenka asmeniui ar institucijai, prieš kurią buvo pateiktas skundas. Pagal straipsnį 24, asmuo, patyręs tokią diskriminaciją, turi teisę reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal civilinį kodeksą.

Lietuvos Respublikos Konstitucija (Constitution of the Republic of Lithuania) (1992)

Employment discrimination, Forced and early marriage, Gender discrimination, LGBTIQ

The Constitution is an essential pillar of gender equality legislation in Lithuania. Article 29 affirms that human rights may not be restricted, or any privileges granted, on the grounds of “gender, race, nationality, language, origin, social status, belief, convictions, or views.” Further, Article 38 declares that marriage can only be concluded upon free mutual consent between a man and a woman, and that the rights of spouses are equal. The provisions do not declare same-sex marriages or partnerships valid. Article 39 states that working mothers are entitled to paid leave before and after childbirth, and favorable working conditions. English translation available here.

Konstitucija yra esminis lyčių lygybės teisės aktų ramstis Lietuvoje. Straipsnyje 29 teigiama, kad žmogaus teisės negali būti ribojamos ar suteikiamos privilegijos dėl „lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“. Be to, straipsnyje 38 nustatyta, kad santuoka gali būti sudaroma tik gavus laisvą vyro ir moters tarpusavio sutikimą ir kad sutuoktinių teisės yra lygios. Šios nuostatos nedeklaruoja tos pačios lyties asmenų santuokų ar partnerysčių galiojančiomis. Straipsnyje 39 nustatyta, kad dirbančios motinos turi teisę į mokamas atostogas prieš gimdymą ir po jo bei palankias darbo sąlygas.

International Case Law

Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą (Beizaras and Levickas v. Lithuania) European Court of Human Rights (2020)

Gender discrimination, Gender-based violence in general, International law, LGBTIQ

Two men published a Facebook post of them kissing, which sparked hundreds of homophobic comments. At their request, an LGBTQ rights advocacy organization complained to the prosecutor’s office, asking to launch an investigation for instigation of homophobic hatred and violence. Both the prosecutor’s office and court on appeal refused on the basis that the post was “eccentric” and the authors’ comments, even though obscene, did not contain actual criminal act and intent. The ECtHR unanimously ruled that Lithuania violated the right to an effective remedy (Article 13), awarding the applicants non-pecuniary damages.

Du vyrai susilaukė šimtų homofobinių komentarų socialiniame tinkle paskelbę įrašą, kuriame jie bučiuojasi. Jų prašymu LGBTIQ teisių gynimo organizacija pasiskundė prokuratūrai, prašydama pradėti tyrimą dėl homofobinės neapykantos ir smurto kurstymo. Tiek prokuratūra, tiek apeliacinis teismas prašymą atmetė, remdamiesi tuo, kad įrašas buvo „ekscentriškas“, o autorių komentaruose nebuvo rimto pagrindo ir visų nusikaltimo požymių. EŽTT vienbalsiai nusprendė, kad Lietuva pažeidė pareiškėjų teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę bei priteisė pareiškėjams neturtinę žalą. Vertimas lietuvių kalba: https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-203614