Women and Justice: Keywords

International Case Law

Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą (Beizaras and Levickas v. Lithuania) European Court of Human Rights (2020)

Gender discrimination, Gender-based violence in general, International law, LGBTIQ

Two men published a Facebook post of them kissing, which sparked hundreds of homophobic comments. At their request, an LGBTQ rights advocacy organization complained to the prosecutor’s office, asking to launch an investigation for instigation of homophobic hatred and violence. Both the prosecutor’s office and court on appeal refused on the basis that the post was “eccentric” and the authors’ comments, even though obscene, did not contain actual criminal act and intent. The ECtHR unanimously ruled that Lithuania violated the right to an effective remedy (Article 13), awarding the applicants non-pecuniary damages.

Du vyrai susilaukė šimtų homofobinių komentarų socialiniame tinkle paskelbę įrašą, kuriame jie bučiuojasi. Jų prašymu LGBTIQ teisių gynimo organizacija pasiskundė prokuratūrai, prašydama pradėti tyrimą dėl homofobinės neapykantos ir smurto kurstymo. Tiek prokuratūra, tiek apeliacinis teismas prašymą atmetė, remdamiesi tuo, kad įrašas buvo „ekscentriškas“, o autorių komentaruose nebuvo rimto pagrindo ir visų nusikaltimo požymių. EŽTT vienbalsiai nusprendė, kad Lietuva pažeidė pareiškėjų teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę bei priteisė pareiškėjams neturtinę žalą. Vertimas lietuvių kalba: https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-203614

Valiulienė prieš Lietuvą (Valiuliene v. Lithuania) European Court of Human Rights (2013)

Domestic and intimate partner violence, International law

The applicant suffered continuous mental and physical abuse by her partner. She brought a complaint to the court, which was forwarded to the public prosecutor, after which the investigations were discontinued on multiple occasions. When the applicant tried to start a new request, it was refused because of the statute of limitations. The ECtHR ruled that the criminal investigation into the acts of violence was ineffective and breached Article 3 of the Convention, which dictates that no one should be “subjected to torture or inhuman or degrading treatment or punishment.” The applicant was awarded non-pecuniary damages.

Pareiškėja patyrė nuolatinį psichinį ir fizinį smurtą nuo savo partnerio. Ji pateikė teismui skundą, kuris buvo perduotas prokurorui, tačiau tyrimas buvo nutrauktas kelis kartus. Kai pareiškėja bandė pateikti naują prašymą, jis buvo atmestas dėl senaties termino. EŽTT nusprendė, kad baudžiamasis tyrimas dėl smurto veiksmų buvo neveiksmingas ir pažeidė Konvencijos 3 straipsnį, kuris diktuoja, kad niekas neturėtų būti „kankinamas ir nepatirtų nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo“. Pareiškėjai priteista neturtinė žala. Vertimas lietuvių kalba: https://hudoc.echr.coe.int/eng?i=001-175424

L. prieš Lietuvą (L. v. Lithuania) European Court of Human Rights (2007)

International law, LGBTIQ

The applicant was born a female and given a female name; however, recognizing his gender as male, he underwent partial gender reassignment treatment and changed his name. Further process was halted since the Parliament had not passed legislation regulating full gender-reassignment treatment, and no transsexual rights were implemented for the following four years. This created issues for the applicant, such as applying for jobs, loans, seeking medical treatment, and crossing the border. The ECtHR ruled that the State’s failure to enact relevant legislation violated the right to private and family life (Article 8) and awarded pecuniary and non-pecuniary damages.

Gimusio pareiškėjo lytis buvo įregistruota kaip mergaitės ir jam buvo suteiktas moteriškas vardas. Tačiau, pripažindamas savo lytį kaip vyro, jis atliko dalinę lyties pakeitimo operaciją ir pakeitė savo vardą. Tolesnis procesas buvo sustabdytas, nes Lietuvos Respublikos Seimas nepriėmė teisės aktų, reglamentuojančių lyties keitimo sąlygų ir tvarkos. Taip pat, byloje paminėta, jog per ketverius metus nuo civilinio kodekso nuostatų įsigaliojimo nebuvo įgyvendintos transseksualų teisės. Tai sukėlė problemų pareiškėjui, ypač kreipiantis dėl darbo, paskolos, gydymo ir kertant sieną. EŽTT nusprendė, kad valstybės nesugebėjimas priimti atitinkamų teisės aktų pažeidė pareiškėjo teisę į privatų ir šeimos gyvenimą bei priteisė pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą. Vertimas lietuvių kalba: http://lrv-atstovas-eztt.lt/uploads/L._2007_sprendimas.pdf

Domestic Case Law

Dėl vaikų išlaikymo išmokų mokėjimo sąlygos nuolat gyventi Lietuvoje Nr. 10/2018 (On the Condition of Permanent Residence in Lithuania for the Payment of Child Maintenance Benefits) Konstitucinis Teismas (Constitutional Court) (2018)

Divorce and dissolution of marriage, Property and inheritance rights

This case considers conformity of constitutional provisions mandating that the State shall ensure, foster, and protect fatherhood, motherhood, and childhood, with the Children’s Maintenance Fund’s requirement that the applicant and the child must permanently reside in Lithuania to receive benefits. The petitioner argued that if the applicant and the child would lose their state-guaranteed support upon leaving Lithuania, it would violate the right to freedom of movement and the State’s duty to prioritize child interests. The Court clarified that the applicant and the child must permanently reside within the Country at the moment of the application for benefits but can move to another State later without the termination of benefits; therefore, the Law of the Fund does not contradict the Constitution. English translation available here.

Šioje byloje nagrinėjamas konstitucinių nuostatų, įpareigojančių valstybę užtikrinti, puoselėti ir saugoti tėvystę, motinystę ir vaikystę, atitikimas Vaikų išlaikymo fondo reikalavimui, kad pareiškėjas ir vaikas nuolat gyventų Lietuvoje, norint gauti išlaikymo išmokas. Pareiškėjas teigė, kad jeigu jie ir vaikas išvykęs iš Lietuvos prarastų valstybės garantuojamą paramą, tai pažeistų jų judėjimo laisvę ir valstybės pareigą teikti pirmenybę vaiko interesams. Teismas išaiškino, kad pareiškėjas ir vaikas prašymo skirti išmoką pateikimo metu turi nuolat gyventi Lietuvoje, tačiau vėliau gali persikelti į kitą valstybę neprarasdami išmokos, todėl Vaikų išlaikymo fondo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Legislation

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas (Law on Equal Opportunities for Women and Men) (1998)

Employment discrimination, Gender discrimination, Sexual harassment

The purpose of the Equal Opportunities Act is to prohibit any discrimination, harassment, or sexual harassment based on gender within employment, education, consumer protection, social security schemes, and involvement in organizations. It also established a duty of state and municipal institutions, educational establishments, and employers to actively implement equal rights for women and men. It defines the different types of discrimination and establishes that the burden of proving that equal rights were not violated rests within the person or institution against whom a complaint was filed. Under Article 24, a person who has suffered such discrimination has the right to demand pecuniary and non-pecuniary damages following the Civil Code. English translation available here.

Lygių galimybių įstatymo tikslas yra uždrausti bet kokią diskriminaciją, priekabiavimą ar seksualinį priekabiavimą dėl lyties darbe, švietimo institucijose, skelbimuose, socialinės apsaugos sistemoje ir organizacijose. Taip pat nustatyta valstybės ir savivaldybių institucijų, švietimo įstaigų ir darbdavių pareiga aktyviai įgyvendinti lygias moterų ir vyrų teises. Teisės akte apibrėžiamos skirtingos diskriminacijos rūšys ir nustatoma, kad pareiga įrodyti, kad lygios teisės nebuvo pažeistos, tenka asmeniui ar institucijai, prieš kurią buvo pateiktas skundas. Pagal straipsnį 24, asmuo, patyręs tokią diskriminaciją, turi teisę reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal civilinį kodeksą.